HRIH

 

Patandžali Joga sutra Lithuanian language

Pirmasis skyrius. Samadhi

1. OM! Štai jogos mokymas.

„Joga“ reiškia koncentraciją (samadhi). Toji savybė yra būdinga visiems 5-iems psichikos lygiams (čita- bhumi). Pirmasis lygis, kuriame dominuoja radžas, įvardijamas „kšipta“ (išblaškytas). Jam būdingas netvarkinga mąstymo veikla, nuolatinis minties blaškymasis nuo vieno objekto prie kito. Kilus stipriam pavydui ar pykčiui, protas gali kartais susikoncentruoti, tačiau tai nesusiję su joga, kaip dvasinio vystymosi keliu. Antroji būsena „mudha“ yra priešinga pirmajai; joje dominuoja tamas; ji apibūdinama pasyvumu, inertiškumu, bukumu, sąmonės aiškumo nebuvimu, nesugebėjimu mąstyti apie dvasinius dalykus. Jo pavyzdžiu būtų protas, orientuotas į daiktus, turtus ir pan. Trečioje būsenoje „vikšipta“ protas kartais pasiekia gilią koncentraciją dvasiniais pagrindais, tačiau vis tik vyrauja nesusitelkimas. Ketvirtoje „ekagra“ būsenoje protas giliai ir stipriai susitelkia ties vienu objektu, jame vyrauja satva, aukščiausioji prakriti apraiška. Penktame „nirudha“ lygyje protas liaujasi funkcionuoti.

Pirmosios trys būsenos priskiriamos įprastinėms, ketvirta veda prie dvasinio tobulėjimo, kai realizuojasi sampradžniata-samadhi (I 17), pasiekiama „tikroji dalykų prigimtis“, susilpnėja klešos (II 3-9) ir karmos pančiai, o protas pasiruošia pereiti į penktą, aukščiausiąją ir paskutinę būseną, - o tada, visai nutrūkus jo veiklai, realizuojasi asampradžniata-samadhi (I 18), t.y. pasiekiama antsąmoninė būsena, nepaklusni laikui, erdvei bei priežastingumo dėsniams.

2. Joga – čitos funkcijų sustabdymas.

Čita – tai psichika pačia plačiausia prasme. Ji pasireiškia 5-ių funkcijų arba modusų (vriti) pavidalu (I 5- 11). Kadangi aforizme nėra žodžio „visų [funkcijų]“, tai reiškia, kad į jogos apibrėžimą įtraukiama ir sampradžniata-samadhi. Protas (čita) funkcionuoja 3-ių gunų (satva, radžas, tamas) ribose. Mat jis apsireiškia trimis aspektais: [sąmonės] aiškumas, aktyvumas ir inertiškumas. Jei aiškumą riboja radžas ir tamas poveikis, protas veržiasi į valdžią per antgamtinių sugebėjimų įgijimą ir randa malonumą jusliniuose objektuose. Jei vyrauja tamas, protas linkęs netikusiai veiklai, storžieviškumui, veržimosi nebuvimui, silpnumai, ko pasėkoje netenka įtakos, žlunga viltys, nepasiekiami norai. Jei visiškai pašalinta „dvasinio aklumo valktis“ (tamas), tačiau lieka radžas pėdsakai, protas pasiekia aiškumą ir linksta prie gerų darbų, išminties, jausmų šaltumo, teisios įtakos. Jei visiškai pašalinama radžas įtaka, tai protas tūno „pats savyje“ (svarupa), sužino skirtumą tarp satvos ir purušos bei pereina į apmąstymų (dhiana) formą, žinomą kaip „gėrio debesis“ (dharma-megha), kuri yra aukščiausias pažinimas-išmintis (prasamkhiana), aukščiausioji sąmonė (čiti-šakti), t.y., puruša, neveikiamas pokyčių, skaistus (nesuteptas gunų poveikiu ir begalinis – ne begaliniu baigtinių elementų kiekiu, o ta prasme, kad baigtinumo sąvoka jam netaikytina). Net aukščiausiasis žinojimas – skyrimas buhi ir purušos (viveka-khiati) yra priešingas šiai sąmonei. Kai atsiranda jausmų nebuvimas, neprisirišimas net šio žinojimo atžvilgiu, tada prote, netekusiame savo funkcijų, lieka tik slapti „psichiniai pėdsakai“ (samskaros). Tokia psichikos būsena yra nirbidža – arba asampradžniata-samadhi.

You have access to this content Visit official website.

You have access to this content Download from YSP Archive.


http://hrih.net/yoga-sutras-lithuanian.aspx